- nutilkti
- nutìlkti intr. J.Jabl, DŽ, NdŽ, nutil̃kti Kpč 1. Kpč nustoti kalbėti, triukšmauti, loti ir pan., nutilti: Kurie barės, nū jau tie nutilko, t. y. nutilo J. Nutilko linksmi balsai, ir jaunikaičiai nuėjo į užpakalinį kambarį gulti J.Jabl. Nutil̃ko – nė vieno žodžio nebegirdėt Ps. Anie tilkte nutilko kalbėti apie mumą J. Paukštšuniai suranda paukštį, nutilksta rš. 2. nurimti, nuščiūti, nutilti (apie orą, vėją ir pan.): Nutìlko oras, išsišvietė saulė Užp. Nutilko vėjeliai, nustojo čiulbėję paukšteliai J.Jabl. Visa gamta nutilksta rš. \ tilkti; aptilkti; nutilkti
Dictionary of the Lithuanian Language.